Krepšelis tuščias
(NORS NESU JOKIA EKOLOGIJOS MANIAKĖ)
Man tikrai rūpi, ką dedu į kūną ir kaip tai veikia aplinką. Bet nesu ta, kuri perka tik stikliniuose indeliuose, gyvena visiškai zero waste ir gamina savo šampūną iš avižų. Tiesiog stengiuosi daryti protingus pasirinkimus ir kur galiu – renkuosi atsakingiau. Viena iš tokių sričių - matcha.
Kodėl būtent matcha?
(neatsižvelgiant į aplinkosaugos aspektą)
Tai nėra taip juodai balta. Kai kurie neekologiški produktai savo sudėtyje turi labai mažai pesticidų – viskas priklauso nuo auginimo būdo. Be to, dalį jų galime tiesiog nuplauti, nulupti, nuskusti... Ir viskas, kas nepageidautina – saugiai pasišalina.
Pavyzdžiui, produktai, kuriuos dažnai galima rinktis neekologiškus (nes juose lieka minimalus pesticidų kiekis): avokadai, morkos, svogūnai, kopūstai, pievagrybiai, mangai, ananasai, saldžiosios bulvės, kiviai, saldieji kukurūzai, šparagai.
Bet… tada atsiranda matcha arbata.
Matcha – tai ne tiesiog žalia arbata, kurią užpili vandeniu ir po kelių minučių išmeti pakelį. Ji gaminama sumalant visus žaliosios arbatos lapelius į itin smulkius miltelius – pašalinami tik stiebai ir stambios gyslos. Tai reiškia, kad gerdamas matchą, tu realiai suvartoji visą augalą – ne tik ekstraktą, ne tik skonį, bet ir kiekvieną mažytę jo dalelę.
Ir čia slypi tiek didžiausias privalumas, tiek rizika. Su matcha gauni visus geruosius dalykus – antioksidantus, vitaminus, L-teaniną, švelnų, ilgalaikį energijos impulsą. Bet kartu gauni ir viską, kas galėjo likti ant to augalo: pesticidus, chemines trąšas, purškiklius. Kitaip nei su obuoliu – tu nieko nenuplausi, nenulupsi, nenupjausi. Viskas – puodelyje. Ir tada – tavo viduje.
Man tai skamba gana baisiai. Toks nematomas „priedas“ prie to, kas turėtų būti sveika. Būtent dėl to man taip svarbu, kad mano matcha būtų ekologiška – nes šitoje vietoje atsainumo sau tiesiog neleidžiu.
Pastaruoju metu vis dažniau matau kinišką matchą parduotuvių lentynose. Ji gerokai pigesnė už japonišką, todėl natūralu, kad vilioja. Bet pigumas ne visada reiškia gerą sandėrį – kartais jis tiesiog slepia kompromisus kokybės sąskaita.
Dar 2013 m. „Greenpeace“ atsitiktinai ištyrė 18 kiniškos arbatos mėginių – net 12 iš jų buvo užteršti draudžiamais pesticidais. Ir ne šiaip „nepageidautinomis“ medžiagomis, o rimtais, sveikatai pavojingais chemikalais, kurių naudojimas kai kuriose šalyse apskritai draudžiamas.
Ir tai – tik vienas pavyzdys iš daugelio. Panašių ataskaitų per pastaruosius metus pasirodė ne viena, o jų turinys optimizmo nekelia.
Matcha skonį lemia daugybė veiksnių – nuo dirvožemio, kuriame ji augo, iki to, kaip buvo apdorota ir laikyta. Tad nenoriu svaidytis nepagrįstais teiginiais ar daryti skambių apibendrinimų.
Bet viena aišku – matcha entuziastai dažnai sutaria, kad ekologiška matcha turi subtilesnį, harmoningesnį skonio profilį. Jame gražiai susilieja tiek švelni salduma, tiek šiek tiek kartumo – tas klasikinis žaliųjų arbatų balansas, kuris neerzina, o veikia raminamai.
Ir dar – kvapas. Tikrai gera, aukštos kokybės matcha turi nepakartojamą aromatą. Sakoma, kad ją išplakus, namai pakvimpa taip, lyg stovėtum žaliosios arbatos lauke Japonijoje, ryte, kai dar šiek tiek tvyro rasa...
Taip, Holy Cup yra mūsų kuriama matcha. Ir taip – būsiu šališka. Bet aš tikrai ją geriu kasdien, nes žinau, kas joje yra (ir dar svarbiau – ko nėra).
Tai – ekologiška matcha iš Kagoshimos regiono Japonijoje, renkama pirmuoju derliumi. Ryški, sodriai žalia spalva, švelni tekstūra, natūralus saldumas be jokių priedų. Plakasi lengvai, skonis – subalansuotas ir švarus, be jokio kartumo. Be to, dažnai skaitau komentarus, jog mūsų matcha kaina ir kokybės santykis - puikus.
Jei dar neradai savo mėgstamiausios matchos – labai kviečiu paragauti HOLY CUP matchą. Galbūt tai taps ir tavo mažas, kasdienis ritualas. O jei tik pradedi pažintį su matcha, gali praversti ir mūsų matcha rinkinys – viskas vienoje vietoje, kad būtų paprasta pradėti.
